"Meanings of Lithuanian folklore" or what folklore teaches us

Folkloristės Bronislavos Kerbelytės monografija „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ apibendrina kelių pastarųjų dešimtmečių mokslinius tyrimus. Į monografiją sudėtus seniau publikuotus straipsnius tyrinėtojai pavyko sugrupuoti taip, kad monografija atrodo kaip vientisas veikalas. Kerbelytei būdingas nuodugnus kitų folkloristų teorijų ir tautosakos klasifikavimo sistemų išmanymas. Gilindamasi į sudėtingos struktūros pasakojamojo folkloro kūrinius, Kerbelytė nustatė, kad jie sudaryti iš smulkesnių struktūrinių elementų – elementariųjų siužetų. Struktūrinė-semantinė klasifikacija yra bendra visiems folkloro žanrams. Monografijos turinys labai įvairialypis. Pasakoms skirtos net penkios monografijos dalys. Ji analizuoja ne tik stebuklinių pasakų ypatumus, bet ir iki šiol menkesnio kitų lietuvių tyrinėtojų dėmesio sulaukusius pasakų žanrus, aptaria jų žanrinę specifiką, personažų klases, naratyvus į darnią struktūrinę visumą neretai organizuojančią išbandymo situaciją. Aptariamų temų gausa išsiskiria kelios sakmių analizei ir mitologijos dalykams skirtos dalys. Mokslininkę ypač traukia pasiaiškinti jau sunkiai besuprantamų, archajiškų folkloro ar mitologijos vaizdinių prigimtį. Daugeliui monografijoje publikuojamų jos tekstų būdingas poleminis atspalvis, kritiškas požiūris į pirmiau rašiusių tyrinėtojų darbus. Knygoje atsispindi nuodugnus tiesioginis tautosakos pažinimas ir neabejotina mokslinė patirtis.The monograph by folklorist Bronislava Kerbelytė “Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės” [Meanings of Works of Lithuanian Folklore] summarises research of the last several decades. The researcher has managed to group articles contained in the monograph, which were previously published, in the way to make the monograph look like a solid work. Kerbelytė has comprehensive knowledge of other folklorists’ theories and folklore classification systems. Analysing works of narrative folklore which are of a complex structure, Kerbelytė has established that they are composed of smaller structural elements – elementary plots. The structural-semantic classification is common to all genres of folklore. The content of the monograph is highly miscellaneous. As many as five parts of the monograph are devoted to fairy tales. Kerbelytė examines not only peculiarities of magical fairy tales, but also fairy tale genres that have received less attention from other Lithuanian researchers so far. She discusses their genre particularity, classes of characters and the challenging situation that often arranges narratives into a harmonious structural whole. Several parts devoted to the analysis of sagas and mythology issues discuss numerous topics. The scientist particularly enjoys explaining the nature of archaic folklore or mythological images that are already difficult to understand. Her many texts published in the monograph are characterised by a polemical shade and a critical attitude towards researchers’ earlier works. The book reflects thorough direct cognition of folklore and an unquestionable scientific experience